top of page

Lėtinis skausmas – susigyventi?


Ilgalaikis stresas, miego sutrikimai, mitybos įpročiai, nutukimas (ar viršsvoris), rūkymas, alkoholio nesaikingas vartojimas, fizinis aktyvumas – tai mūsų gyvensenos kolonos, kurios turi (o gal neturi?) įtakos sveikatai ir vienai iš jos išraiškų – skausmui. Šiuo atveju pakalbėsime apie onkologinį skausmą, kuris tęsiasi baigus aktyvų gydymą – ar yra priemonių jį suvaldyti, ar telieka susitaikyti su reikšmingai blogesne gyvenimo kokybe.


Dažnai kalbame apie gyvensenos palankesnių įpročių naudą, norint sumažinti įvairių ligų riziką ar pagerinti išgyvenamumo rodiklius, vis dažniau girdime diskusijas apie šių įpročių naudą ir gydymo šalutinių reiškinių sėkmingesnei kontrolei – onkologinio nuovargio mažinimui, emocinės sveikatos stiprinimui ir daugeliui kitų neigiamų pasekmių kontrolei.

Visgi, viena dažniausių neišspręstų problemų tarp onkologinių pacientų - ilgalaikis nesukontroliuotas stresas, kuris yra puikus įvairių organizmo sistemų išderintojas – endokrininės, imuninės, nervų, virškinimo – daugelio svarbiausiųjų, todėl verta nepamiršti, kad žmogus – tai nedaloma visuma. Taigi, ilgalaikis stresas turi įtakos ir skausmo kontrolei.


80-90 procentų žmonių, turinčių vėžio diagnozę, patiria įvairius miego sutrikimus - negali užmigti, anksti prabunda, prabunda nepailsėjęs, o gal naktį dažnai prabudinėja. Blogai miegantis žmogus taip pat bus jautresnis skausmui ir tikėtina, jo kontrolei prireiks daugiau medikamentų ir jų didesnių dozių.


Sveikatai palanki mityba, pasižyminti priešuždegiminiu poveikiu, taip pat gali veikti kaip skausmą mažinanti priemonė. Tinkama mityba ilgainiui turi teigiamą poveikį kūno masei, atsikračius viršsvorio ar nutukimo, pagerėja savijauta - ne tik fizinė, bet ir emocinė. Pagerėjus savijautai, mažėjant perteklinei kūno masei atsiranda poreikis judėti – aktyvus fizinis gyvenimas gerina gyvenimo kokybę, emocinę sveikatą – ir tai tampa puikia priemone sėkmingesniam skausmo valdymui. Viskas žmoguje susiję.


Ilgalaikis skausmas (besitęsiantis ilgiau nei tris mėnesius) blogina mūsų psichologinę, fizinę savijautą, riboja socialinį gyvenimą. Visgi paskelbti tyrimai teigia – lėtinis skausmas išlieka nepakankamai dėmesio sulaukianti problema – per mažai gydoma, per mažai įvertinta ir per daug paplitusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daugiau dėmesio (tuo pačiu ir priemonių bei rekomendacijų) skiriama pacientams aktyvaus gydymo metu, tačiau baigus gydymą ši problema tampa paraštėse – mažiau diskutuojama, mažiau vertinama kaip problema, o pacientai – neretai susigyvenę, įpratę ir gal praradę viltį. Visgi, gal galime ką nors nuveikti?


Pirmiausia – įvardinti problemą. Antra – ieškoti geriausiai tinkamų priemonių, nes kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į skausmo priežastį ir išraiškas, jos gali būti skirtingos.


Depresinė nuotaika, nerimas, sutrikusios kognityvinės funkcijos yra labai svarbūs skausmo valdymo taikiniai. XXI amžiaus sveikatos sutrikimų epidemijoje kalbama apie stresą. Ilgalaikis stresas neigiamai veikia ne tik žmogaus fiziologinius procesus, tačiau ne mažiau įtakos turi ir psichologinei gerovei. Ar atkreipiame į tai dėmesį ir ieškome valdymo priemonių?


Neretai pamirštama ir todėl per mažai dėmesio skiriama žmonių grupei, kurie baigia aktyvų gydymą – literatūroje pabrėžiama, kad ligos atsinaujinimo baimė netgi didesnė už pačios diagnozės pirminę baimę, o tai sukelia ilgalaikį nerimą, įtampą – ilgainiui gali pasireikšti panikos atakos, ryškėti depresijos simptomai, žemėti motyvacija saviraiškai ir saivugdai, socialinė atskirtis tampa nuolatiniu palydovu. Nereiktų nuvertinti streso įtakos ir imuninei sistemai – išsiskiria uždegiminių medžiagų, kurios aktyvina specifinį nuovargio jausmą, sutrikdo miegą, provokuoja blogą fizinę savijautą.


Mokslinėse publikacijos vienas iš galimų sprendimų įvardijama kognityvinė elgesio terapija – veiksminga priemonė, mažinanti kortizolio gamybą ir sekreciją (streso hormono), geriau kontroliuojamos juodosios emocijos – nerimas, depresija, gerėja bendra savijauta, mažiau neigiamų minčių ir baimių. Sąmoningo mąstymo terapijos ar joga – taip pat veiksmingos priemonės streso valdymui.


Bendros ir auksinės rekomendacijos negali būti – kiekvienoje situacijoje turėtų būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant ne tik į ligą, jos pasekmes, gydymo ilgalaikius šalutinius reiškinius, bet ir į žmogaus asmeninius poreikius, įpročius. Visgi, sveikatai palankus gyvenimo būdas yra ypatingai svarbus siekiant sėkmingos ilgalaikio skausmo kontrolės. Streso valdymo įgūdžiai, kokybiškas miegas, visavertė mityba, tikras fizinis aktyvumas – priemonės, kuriomis reikia ne tik domėtis, bet ir įtraukti į kasdieninę rutiną.  




Comments


bottom of page