Su miegu susiję nusiskundimai yra labai dažni kelionėje per vėžį, tačiau dažnai neatpažįstami, ir dar rečiau gydomi. Tinkamos priemonės, užtikrinančios kokybišką miegą ar bent mažinančios nekokybiško miego pasekmes, reikšmingai pagerina ir gyvenimo kokybę.
Žmonės, turintys vėžio diagnozę, 2 – 6 kartų dažniau nei bendra populiacija patiria nemigą, o tai turi įtakos psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, nuovargio pasireiškimui ir imuninės sistemos funkcionavimui.
Miego sutrikimai - tai didelis iššūkis tiek žmogui, kuriam pasireiškia šie sutrikimai, tiek specialistams. Tyrimai rodo, kad iki 60 procentų onkologinėmis ligomis sergančiųjų kenčia nuo lėtinės nemigos, kuri gali ilgai tęsti net ir po baigto gydymo. Nemigos žala psichinei, emocinei ir fizinei sveikatai yra reikšminga - sustiprina skausmą, stresą ir nuovargį.
Nemiga - tai ne retkarčiais pasitaikanti bemiegė naktis. Miego sutrikimai - neretai lėtinė problema, kuomet gali būti sunkumas užmigti, dažni prabudimai nakties metus, ankstyvas prabudimas.
Miego sutrikimų priežastys:
Aktyvinantys veiksniai: kai kurie asmenys gali būti labiau linkę patirti nemigą dėl genetinių ar psichologinių veiksnių.
Su gydymu susiję veiksniai: diagnozės sukeltas stresas, ligos sąlygotas fizinis skausmas, poreikis daug laiko praleisti ligoninėje, hormoniniai pokyčiai, emocinis stresas, nuovargis ir gydymo šalutinis poveikis.
Asmeniniai veiksniai: per daug laiko praleidžiant lovoje, ilgas ir su gydytoju neaptartas vartojamų vaistų, skirtų miego gerinimui, laikotarpis, ilgainiui taip pat skatina miego sutrikimus.
Ilgalaikiai miego sutrikimai yra varginanti būklė, tačiau ją galima valdyti tinkamais, individualiai parinktais, įrankiais. Viena tokių priemonių - kognityvinė elgesio terapija.
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija (toliau - KET) - tai metodų visuma, padedanti pagerinti miegą ir užtikrinti jo kokybę. Šios terapijos principas - keičiant neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, kurie gali trukdyti tinkamam miegui, ugdyti sveikesnius įpročius bei požiūrį į miegą.
Mąstymo pokyčiai:
KET padeda atpažinti ir pakeisti neteisingas ar pernelyg nerimastingas mintis apie miegą, kurios gali sukelti papildomą stresą ir trukdyti miegui. KET moko, kaip suvaldyti šias mintis.
Požiūrio į miegą keitimas:
KET skatina įvertinti ir apgalvoti savo požiūrį į miegą - sumažinant miego kaip tikslo siekimą ir stresą, kurį sukelia nerimas dėl miego sutrikimų. Svarbu išmokti nežiūrėti į miegą kaip į užduotį, kurią reikia „atlikti“, bet kaip į natūralų procesą, kuris gali įvykti atsipalaidavus.
Miego higiena:
KET moko apie sveikus miego įpročius, tokius kaip reguliarus miego grafikas (eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną) ar kartu ieškoti atsipalaidavimo metodų - pvz.: gilus kvėpavimas, padedančius įveikti ir kontroliuoti nerimą.
Stimuliacijos kontrolės technikos:
Tai yra KET metodas, kai pacientui patariama naudoti lovą tik miegui ir seksualiniams santykiams, vengiant ją naudoti kaip vietą žiūrėti televizorių, skaityti ar dirbti. Tai padeda sukurti ryšį tarp lovos ir miego, taip stiprinant organizmo gebėjimą atpažinti, kad tai yra vieta poilsiui.
Miego susiejimo su baime mažinimas:
Kai kurie žmonės pradeda jaudintis dėl miego sutrikimų ir pradeda „kovoti“ su nemiga. KET gali padėti žmogui įveikti baimę ir susirūpinimą, padėdama pereiti nuo pastangų užmigti prie ramybės priėmimo, kad miegas ateis natūraliai.
Kognityviniai metodai streso valdymui:
KET gali padėti asmeniui įveikti kitus streso šaltinius, kurie gali trukdyti miegui, tokius kaip darbo problemos ar asmeniniai rūpesčiai. Streso mažinimo metodai, tokie kaip problemų sprendimo strategijos ir atsipalaidavimo pratimai, taip pat gali būti įtraukiami į mokymus.
KET gali būti atliekama tiek individualiai, tiek grupiniuose užsiėmimui. Neretai skiriami namų darbai - miego dienoraščio rašymas, kad būtų galima stebėti pažangą ir identifikuoti problemas. Tai priemonė, galinti labai pagerinti miego kokybę bei padėti įveikti nemigą.
Comments