PSICHINĖ SVEIKATA KRŪTIES VĖŽIO KELYJE – NE PRIEDAS, O BŪTINYBĖ

PSICHINĖ SVEIKATA KRŪTIES VĖŽIO KELYJE – NE PRIEDAS, O BŪTINYBĖ

Kaip išbūti? O dar geriau – kaip gyventi savo gyvenimą?

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichinės sveikatos diena, o visas spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Dvi datos, kurios, susitikusios, tampa neatskiriamos.

Stresas ir onkologiniai susirgimai

Psichologinis ir psichosocialinis stresas šiandien įvardijamas kaip neabejotinai svarbus krūties vėžio progresavimo rizikos veiksnių. Jau daugiau nei trisdešimt metų mokslas kalba apie psichoneuroimunologiją – tarpdisciplininę sritį, nagrinėjančią, kaip mūsų mintys, emocijos ir elgesys veikia imuninę, hormoninę ir nervų sistemas.

Lėtinis stresas, nerimas ar depresija gali keisti organizmo reakciją į navikinius procesus: slopinti imuninės sistemos atsaką, skatinti uždegimą ir sudaryti sąlygas naviko mikroaplinkai tapti „palankesnei“ ligai. Šiandien neabejojama – ilgalaikis stresas ir emociniai sutrikimai ne tik lydi onkologinius susirgimus, bet ir gali daryti įtaką jų eigai.

Todėl streso valdymo priemonės nėra priedas prie gydymo – tai viena iš gydymo dedamųjų, galinčių pagerinti ne tik emocinę, bet ir biologinę organizmo pusiausvyrą.

Krūties vėžys ir emocinė sveikata

Krūties vėžio diagnozė dažnai tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu iššūkiu. Ji keičia kūno vaizdą, santykį su savimi, sukelia nežinomybės jausmą ir baimę dėl ateities. Visa tai – natūrali emocinė reakcija, tačiau kartu ir didelis psichinis krūvis.

Diagnozės metu moteris neretai patiria sielos sukrėtimą – iš pažiūros nematomą, bet stipriai veikiančią būseną. Tyrimai rodo, kad iki 50 proc.  krūties vėžiu sergančių moterų patiria kliniškai reikšmingą nerimą ar depresijos simptomus. Tai nėra silpnumo ženklas – tai žmogaus reakcija į grėsmę ir netektį.

Emocinis disbalansas gali veikti ir fiziologinius procesus – nuo miego kokybės iki imuninės sistemos gynybinės funkcijos. Todėl emocinė sveikata onkologinio gydymo metu turi būti vertinama taip pat rimtai, kaip ir fizinė.

Kodėl svarbu apie tai kalbėti

Stresas veikia kūną per hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašį – sudėtingą hormoninį tinklą, kuris reguliuoja mūsų atsaką į grėsmę. Kai šis tinklas ilgą laiką aktyvus, didėja kortizolio kiekis, silpnėja imunitetas, sutrinka miego ritmas, hormonų pusiausvyra ir net ląstelių atsinaujinimo procesai. Ilgalaikis kortizolio perteklius ne tik silpnina imuninę apsaugą, bet ir siejamas su blogesniais išgyvenamumo rodikliais. Tyrimai rodo, kad pacientės, kurių kortizolio cirkadinė kreivė buvo suplokštėjusi (t. y. natūraliai naktį nemažėjo), turėjo trumpesnį laiką iki ligos progresavimo (Sephton et al., Journal of the National Cancer Institute, 2000).

Lėtinis stresas mažina serotonino – vadinamojo „laimės hormono“ – kiekį. Jo trūkumas siejamas su depresija, nerimu ir net prastesne imuninės sistemos veikla.

Moksliniai duomenys rodo, kad stresas veikia keliais lygmenimis:

• Slopina imuninės sistemos ląsteles, tokias kaip natūralūs žudikai (NK ląstelės) ir citotoksiniai T limfocitai, atsakingi už vėžinių ląstelių sunaikinimą.

• Aktyvuoja uždegimines ląsteles – makrofagus, neutrofilus – kurios gamina uždegimą skatinančius citokinus, pavyzdžiui, IL-6. Šie baltymai skatina kraujagyslių augimą ir audinių ardymą, sudarydami sąlygas naviko plitimui.

• Trikdo cirkadinį ritmą – natūralų organizmo dienos–nakties ciklą, kuris reguliuoja hormonų sekreciją ir imuninės sistemos aktyvumą.

Tyrimai (Sephton ir bendraautoriai, 2003; Sood ir kt., 2006) rodo, kad moterims, kurių miego ir hormonų ritmai sutrikę, stebimas mažesnis NK ląstelių aktyvumas ir blogesni ligos kontrolės rodikliai. Taigi, dar viena streso įtaka – dėl hormonų disbalanso, pažeidžiamas cirkadinis ritmas, kuris slopina imuninės sistemos reagavimą į navikines ląsteles. Miego kokybė, reguliarus ritmas ir poilsis – tai ne prabanga, o biologinė būtinybė imuninės sistemos atkūrimui.

Kai emocijos tampa biologija

Stresas – tai ne tik jausmas. Tai fiziologinė grandinė, galinti veikti genų raišką, uždegimines reakcijas ir naviko mikroaplinką.

Naviko aplinkoje esančios imuninės ląstelės, paveiktos streso hormonų (noradrenalino, kortizolio), gali pradėti gaminti fermentus – metaloproteinazes (MMPs), kurie ardo audinių barjerus ir palengvina metastazių plitimą. Tuo pat metu didėja uždegiminių baltymų (pvz., IL-6) gamyba – ji siejama su didesniu naviko augimu ir atsparumu gydymui. Streso metu suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris jungiasi prie β2-adrenoreceptorių naviko ląstelėse ir aktyvina kraujagyslių formavimosi navike bei navikinių ląstelių invazijos kelius. Šis mechanizmas buvo detaliai aprašytas Sood ir kolegų (2006) tyrime su kiaušidžių vėžiu, tačiau analogiški procesai stebimi ir krūties navikų mikroaplinkoje.

Visa tai rodo, kad psichologinis stresas tampa biologiniu moduliatoriumi – keičiančiu organizmo vidaus aplinką. Todėl emocinė savijauta nėra tik fonas gydymui. Ji yra vienas iš jo veiksnių.

Krūties vėžio onkopsichologija

Onkopsichologija – tai sritis, tirianti ligos psichologines pasekmes ir padedanti pacientėms išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Ji apima:

• potrauminio streso valdymą,

• kūno vaizdo priėmimą,

• baimės dėl ligos atsinaujinimo mažinimą,

• santykio su savimi ir aplinka atstatymą.

1977 metais psichoemocinė sveikata pavadina šeštuoju gyvybės požymiu – šalia temperatūros, pulso, kvėpavimo ir kraujospūdžio. Lisabonos deklaracijoje (2014) pripažinta, kad onkopsichologinė pagalba yra neatskiriama onkologinio gydymo dalis. Tai reiškia, jog rūpinimasis psichine sveikata turėtų tapti tokia pat įprasta gydymo dalimi kaip chemoterapija ar mitybos korekcija.

Pagalbos priemonės

Mokslas siūlo daugybę įrodytų būdų, padedančių atkurti psichinę pusiausvyrą ir sumažinti streso biologinį poveikį:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT) – padeda atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir juos keisti.

• Sąmoningo dėmesio (“mindfulness”) praktikos – moko būti dabartyje, stebėti jausmus be vertinimo, mažina nerimą.

• Meditacija ir kvėpavimo pratimai – aktyvina parasimpatinę nervų sistemą („ramybės režimą“).

• Joga – stiprina kūno ir proto ryšį, gerina miego kokybę ir emocinę savijautą.

• Socialinis palaikymas – bendrystė, artimųjų įsitraukimas, pacientų bendruomenės stiprina imuninį atsaką ir mažina izoliacijos jausmą.

Tyrimai rodo, kad didesnis socialinis įsitraukimas aktyvina NK ląstelių reakciją į uždegiminius signalus – net nepriklausomai nuo depresijos buvimo. Tai reiškia, kad bendrystė yra ne tik emocinė, bet ir imunologinė pagalba.

„Kaip galiu gerai jaustis, sirgdama tokia liga?“

Tai klausimas, kurį išgirsta daugelis onkologų ir psichologų.Atsakymas nėra paprastas – bet jis egzistuoja.

Gerai jaustis sergant nereiškia nejausti skausmo ar baimės. Tai reiškia išmokti būti su savo jausmais taip, kad jie neužvaldytų visos gyvenimo erdvės. Kai kurios situacijos iš tiesų nekontroliuojamos, tačiau kontrolės jausmas gali grįžti per mažus kasdienius pasirinkimus: kvėpavimą, pokalbį, sąmoningą pauzę, pasivaikščiojimą, ryšį su žmogumi, kuris išklauso.

„Mindfulness“ – kelias į vidinę kontrolę

Įsisąmoninimu grįstos terapijos (mindfulness-based therapies) šiandien pripažįstamos vienomis veiksmingiausių mažinant nerimą, depresiją ir nemigą onkologinių pacientų tarpe.Jų esmė – ne kovoti su nežinomybe, o ją priimti taip, kad ji netaptų kasdienio streso šaltiniu.

Dėmesingas buvimas dabartyje gerina miego kokybę, mažina kortizolio kiekį ir leidžia susigrąžinti vidinį stabilumą net tada, kai gyvenimas atrodo nenuspėjamas.

Apibendrinimas

Psichinė sveikata – tai ne silpnumo ženklas, o gyvenimo jėgos atspindys. Krūties vėžio kelias gali tapti ne tik išbandymu, bet ir kelione į gilesnį savęs pažinimą, į naują būties kokybę, kurioje sveikimas apima ne tik kūną, bet ir sielą.

Mokslas vis aiškiau rodo, kad emocinė pusiausvyra – tai ne prabanga, o biologinis imuniteto ramstis. Rūpintis savimi – reiškia stiprinti savo kūno apsaugą. Ir galbūt būtent taip mes išmokstame ne tik išbūti, bet ir gyventi – visą gyvenimą.

Sveikindama su psichinės sveikatos diena,

Dainora Mačiulienė

Parengta remiantis:

1.     N.K.Soung, B.Y.Kim. Psychological stress and cancer. Journal of Analytical Science and Technology, 2015.

2.     L. Hui-min, M.Le-le, C.Bo et al. The molecular mechanism of chronic stress affecting the occurrence and development of breast cancer and potential drug therapy. Translational Oncology, 2022.

3.     Y.Jiajing, C.Yibing, L.Minhua et al. Chronic stress in solid tumor development:from mechanisms to interventions. Journal of Biomedical Science, 2023.