Jautrumas, galbūt kitaip dar galėtume pavadinti sąmoninga užuojauta sau - nėra nei prabanga, nei kažkas mistiško ir sunkiai pasiekiamo. Atjauta ir savęs pajautimas - tai įrankis, pasiekiamas kiekvienam siekiančiajam ir turintis pagrįstumą kaip veiksminga priemonė, kurios tikslas - kokybiškas miegas, motyvacija sportuoti, laiko dedikavimas maisto planuotei.
Atida sau - tai teigiamo ir rūpestingo požiūrio į save ugdymo praktika, ypač sunkumų metu. Tai apima rūpinimosi savimi puoselėjimą, saugumo bei palaikymo jausmų ugdymą, apie kurių egzistavimą esame linkę pamiršti. Tačiau šie jausmai, jautrumas sau - moko ir primena su savimi elgtis su tokiu pat švelnumu, su kokiu rūpintumėmes savo draugu ar kitu brangiu žmogumi, kuriam būtų sunku.
Sąmoninga užuojauta sau - tai nėra tik madingas žodis, labiau - gelbėjimosi ratas, kurį galime patys sau mestelti, kai eiti tampa sunku ir taip susikurti saugų prieglobstį, kuriame galime pasislėpti ir pasijausti saugūs.
Kaip sąmoningas buvimas su savimi man gali padėti?
Neurobiologinis pagrindas: atjauta sau sukelia parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją, dėl kurios sumažėja širdies ritmo dažnis ir kortizolio (streso hormono) kiekis.
Streso ir nerimo mažinimas: sąmoningai atsisakome griežtumo sau, ugdome švelnią savikritiką ir savęs vertinimą, pozityvų ir meile pagrįstą požiūrį į save, savo pasirinkimus ir sau tekusius iššūkius.
Skubių minčių atsikratymas: sąmoninga atjauta nuramina mintis, ilgainiui lieka vis mažiau įkyrių ir nerimą keliančių minčių - keičiami mąstymo modeliai, pertvarkantys neigiamas mintis ir jų įtaką.
Savęs priėmimo stiprinimas: esame linkę griežtai save vertinti, pamiršdami ar neturėdami pakankamai įgūdžių emociniam atsparumui, raminančiai mąstysenai - renkamės tikėti anksčiau minėtomis skubiomis, įkyriomis mintimis, kurios didina įtampą ir nerimą.
Sveikų įpročių puoselėjimas: skaitydami vadovėlius, tekstus ir kitų žmonių patarimus neretai patiriame tik dar daugiau nerimo ir įtampos, užuot puoselėdami sau palankius įpročius, kurie ne tik būtų naudingi sveikatai, bet ir keltų nuotaiką bei mažintų nerimą.
Kaip galiu sau padėti?
** Parašykite sau laišką iš užjaučiančio, malonaus draugo perspektyvos, siūlydami švelnų supratimą ir palaikymą patirčiai, kurią išgyvenate. Saugokite šį laišką ir perskaitykite kaskart, kai imsite savimi abejoti.
** Įsivaizduokite, kad brangus draugas kenčia, yra išsekęs ir sutrikęs - ką jam patartumėte? Gal pakviestumėte į filmą ar teatrą? Galbūt nueitumėte kavos ar arbatos puodeliui? Elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtes su savo draugu. Ir visai nesvarbu - tai darysite vienas ar draugijoje. Svarbu - atida sau.
** Įsivaizduokite malonų šeimos narį, pavyzdžiui, močiutę ar tetą, kuri sužinojo, kad jums sunku. Ką jie galėtų jums pasakyti? Dabar pasukite tuos žodžius į vidų ir pasiūlykite juos sau. Tai tarsi šiltas apkabinimas iš vidaus į išorę.
Atjauta ir atida sau - tai apie elgesį su savimi gerumu, supratimu ir kantrybe, ypač kai sunku ar aplink daug nesėkmių. Onkologinės kelionės metu užuojauta sau gali būti labai svarbi psichologinė priemonė kovojant su emociniais, fiziniais ir psichiniais iššūkiais, todėl turime skirti sąmoningo laiko tai apgalvoti ir įvertinti - o kiek atidos kasdien sau skiriame?
Comments