"Kaip šiandien jaučiatės?" - vienas dažniausių, būtinų klausimų.
"O kaip čia gali jaustis, tokia liga sirgdamas" - vienas dažniausių atsakymų.
Tarsi įprasta ir savaime suprantama, kad stresas ir nerimas - yra būtini palydovai, kurių neįmanoma nei įveikti, nei prie jų priprasti. Visgi, ilgalaikis pasimetimas, vidinis erzulys, bloga nuotaika ir nenusakomi nerimo epizodai - palydovai, kurie reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, o tai neabejotinai turi įtakos ir gydymo rezultatams.
Fizinis ir emocinis stresas, fizinė ir emocinė sveikata, fizinė ir emocinė gerovė - neatsiejama vienas nuo kito. Mūsų protas ir kūnas nuolat veikia vienas kitą – ir ryšys vyksta abiem kryptimis. Štai kodėl, pavyzdžiui, nerimaujant dėl galimo spindulinės terapijos šalutinio poveikio ima skaudėti pečius, nugarą - įsitempia visas kūnas net mums to ir nepajaučiant. Pykinimas, kurį patiriate dėl chemoterapijos, ilgainiui gali sukelti depresiją. Ilgalaikis nuovargis blogina miego kokybę ir t.t, ir t.t. Todėl ypatingai svarbu savo psichinei ir emocinei sveikatai skirti tiek pat dėmesio, kiek fizinei sveikatai.
Pastebėta, kad įvairių atsipalaidavimo technikų taikymas ir/ar meditacija, dėmesingumas išmoko įgūdžių, kurie ilgainiui sumažina stresą, padeda susidoroti su nerimu. Tikslas - pasijausti geriau.
Atsipalaidavimo metodai - tai praktikos, mažinančios raumenų įtempimą ir skatinančios atpalaidavimą, kvėpavimo pratimai bei pasitelkiami vaizduojamieji reginiai. Medituodamas žmogus sutelkia savo dėmesį į ką nors, pavyzdžiui, objektą, žodį, frazę ar kvėpavimą. Tai gali padėti atsipalaiduoti kūnui ir protui bei pagerinti bendrą sveikatą ir savijautą.
Sąmoningumas yra meditacijos rūšis, pagrįsta sąvoka „būti dėmesingam".
Tai gali būti sėdima meditacija, atliekama ramioje erdvėje, sutelkiant dėmesį į savo kvėpavimą ar pojūčius kūne. O kai mintys ima ir nuklajoja - lyg beždžionė nuo medžio ant medžio - bandote susigrąžinti mintis į dabartinę akimirką sąmoningo kvėpavimo pagalba.
Būti dėmesingam nebūtinai reikia sėdėti ar tylėti. Kai kurie žmonės mėgsta medituoti vaikščiojant lauke - ypač puiki mintis pabūti miške, paupyje, ant piliakalnio. Taip pat sąmoningumą galite įtraukti į kasdienius veiksmus pvz.: laukdami eilėje prie tyrimo ar gydytojo kabineto.
Išleisk savo jausmus
Normalu jausti nerimą, liūdesį ar pyktį – tiek dėl to, kaip vėžio diagnozė paveikia jus fiziškai, ir dėl to, kaip tai keičia jūsų įprastą rutininį gyvenimą bei ateities planus.
Visgi kartais pacientai mano, kad jie gali išlikti „stiprūs“ tik tada, kai išreiškia tik teigiamas emocijas, net ir blogiausiomis ar sudėtingiausiomis akimirkomis. Tačiau tai yra mitas ir jis yra pavojingas - kirminas, graužiantis iš vidaus.
Kiekviena mūsų emocija turi savo tikslą. Pavyzdžiui, nerimas gali reikšti, kad bijote prarasti ką nors svarbaus arba greitai nesulaukti reikiamos pagalbos. Pyktis gali reikšti, kad visata su jumis elgiasi nesąžiningai arba kad reikia atidėti jums svarbius tikslus. Liūdesys gali atspindėti sielvartą dėl gyvenimo (ar kūno), kurį turėjote prieš vėžį ilgesio, arba dėl dalykų, kurių galbūt negalėsite padaryti, kol visiškai pasveiksite ateityje.
Nepriklausomai nuo to, kokias emocijas patiriate, leiskite sau jas pastebėti ir jausti, kad galėtumėte jas išreikšti ir paleisti tinkamais būdais. Tai pagerins jūsų kūno fizinę ir emocinę savijautą.
Taip pat labai svarbu pagalvoti, kokių veiksmų jus gali paskatinti imtis patiriamos emocijos. Galbūt bejėgystės ar vienišumo jausmas gali paskatinti pakalbėti - sąmoningai pasirinkti pokalbį su draugu ar bet kokiu žmogumi, o jaučiamas pyktis dėl ateities planų gali priversti perdėlioti planus į aplinkybėms tinkamesnius? Iš vienos energijos gimsta kita energija. Svarbu, kad savyje kauptume teigiamas mintis, paveikiančias teigiamai ir fizinę sveikatą.
Taigi, skirkite laiko išmokti atpalaiduoti protą ir kūną.
Comments